Medžioklė / Jagten (2012)

Prieš tai buvęs įrašas vadinosi “Medžiotojai salose“, todėl dabar šį labai knietėjo pavadinti “Medžiotojai provincijoje“, ar “Europietiški medžiotojai“, ar kažkaip panašiai. Bet, kadangi iškart nepavyko pagaut tokios antraštės, kuri man patiktų- susigėdau, nutariau nesimaivyt, užvadint paprastai ir aiškiai.
Kičinas anądien man priminė apie šitą filmą, net jau net nebegalėjau prisimint priežasties, kodėl iki šiol jo vengiau, nenorėjau žiūrėti. Tik paskaitęs aprašymus, prisiminiau: taigi dėl tematikos… Ne mėgėjas esu nagrinėt visokias tokias problemas ir dėl jų jaudintis. Neįdomu man.
Na, bet kaip nepažiūrėt filmo, apie kurį daug plepama, kurį liaupsina kino kritikai ir putodami keikia tradicinių lietuviškų vertybių gynėjai. Bendro išsilavinimo, savišvietos tikslais bent jau.
Žodžiu, atėjo laikas man susipažint su “Medžiokle“.

Dabar, po tokios ilgos įžangos, ateina laikas sunkiausiam: dėstymui. Savo nuomonės.

O dėstyt nelabai turiu ką. Pasakot turinį neprivalau, gausybėje protingų (ir nelabai) recenzijų tą turinį matėt atpasakotą. O jei nematėt- galit susirast, nesunku. (Raktiniai žodžiai gūglės užklausai- “filmas medžioklė“). Ir- čia jau tinka prisipažint- šitam filmui paskyriau atskirą įrašą tik todėl, kad atėjo laikas kokiam nors naujam įrašui. Apie savaitines tv programas neberašau, tai bent ką nors periodiškai reikia skelbti.

Neturiu ką dėstyt, nes mano nuomonė šiuo atveju nei šiokia, nei tokia. Drungna. Straipsniuose mačiau žodžius “sukrečiantis“, “šedevras“- nei jis mane sukrėtė, nei didį šedevrą mačiau. Mačiau gerą teisingą filmą, gero daniško serialo kokybės. (Kas žiūrėjo daniškus serialus, žino, kad tai yra pagyrimas). Kritikuot irgi neturiu ko: viskas nepriekaištinga, norėdamas nerasčiau prie ko prisikabint. 

Todėl geriau burnos neaušinsiu, tik pasakysiu: žiūrėkit, netingėkit. Kas festivaliuose, kas namuose. Nors man asmeniškai kur kas įdomesnis (ir įspūdį palikęs) buvo filmas, kur Seimūras-Hofmanas vaidino kunigą pedofilą…

O vietoj protingų ar kvailų “moksliškų“ recenzijų šį kartą gal įdomiau bus paskaityti šį rašinuką:

Filmas: Medžioklė / Охота / The Hunt / Jagten (2012)

Medžiotojai salose

Akligatvis

Cul-de-sac (1966) 

Kinematografo klasika yra dviejų rūšių:

1. Filmai, kurie kadaise buvo etapiniai atradimai, labai meniški, bet šiandien jais nuoširdžiai žavėtis sugeba tik archyvų žinovai ir Buka su savo kate. Normaliam eiliniam žiūrovui juos žiūrėt sunku, nes beviltiškai pasenusios anų laikų meno išraiškos formos šiandien graudina ir juokina visai kitu kampu, negu autorių anuomet buvo užmanyta.

2. Filmai, kurių laikas neima. Kurie ir šiandien vis dar atrodo moderniški. Kuriuos apsidžiaugiu radęs, kad galiu nors dabar juos pamatyti.

Polanskio “Akligatvis“ man atrodo vienas iš tokių.

 

“В своих интервью Полански не раз повторял, что считает «Тупик» своим лучшим фильмом и, будь его воля, снимал бы только ленты, подобные этой“

 Waiting for Katelbach, Dorleac: CUL-DE-SAC

Бандиты и немножко нервно (о фильме Романа Полански “Тупик“)

Galvų medžiotojas

Headhunter (2009)

Dar vienas daniškas filmas man. Ir, galbūt, Vilnis jį gali žiūrėt, nes apie kapitalistinius ryklius. Bukai visai netinka, griežtai nerekomenduoju. (Politika, pinigai, moderni architektūra ir interjerai, filmas tik 5 metų senumo…)

Nei labai geras, nei labai prastas.