Lankytojų pageidavimu.
“Galvoju, paklausiu ką šiuo metu skaito kiti. Ten, kur aptarinėjami filmai, nelimpa šis klausimas. …”
Na, man asmeniškai atrodo, kad apie knygas būna mažiau noro dalintis įspūdžiais, negu apie filmus, nes…
- nes filmo padarytą įspūdį lengviau papasakot;
-nes knygos skaitymas yra intymesnis dalykas. Ir supranta kiekvienas labiau savaip, ir skaito labiau skirtingus dalykus.
Bet tai nereiškia, kad negalime pamėginti pasidalinti, kai norime.
Taigi, atidaromas puslapis. Intymiems prisipažinimams apie skaitomas knygas.
(Aš apie kiekvieną nepasakosiu)
Na, tarkim, dabartinis pažangus jaunimas netgi linkęs į kairumą, todėl mokslinis komunizmas labiau užkliūna megztoms beretėms, o ne jiems. Bet didžiausia senyvo darbuotojo nuodėmė yra ta, kad jis nesupranta didelės iPadų, kaip nepamainomos darbo priemonės, svarbos ir nesižavi prezentacijomis, t.y. bando su bendradarbiais bendrauti sakiniais, o ne prezentacijų šūkiais ir paveiksliukais. Fanta buvo teisus, samprotaudamas, kad raštas ateityje išnyks.
Mačiau mugėje, kad Dahlio labai daug prileista įvairaus. O šitą citatą reiktų cenzūruoti
Dabar skaitau Maugham “Viską sudėjus” (The Summing Up), kažkokia Algarvės leidykla, vertė Rasa Jurevičienė. Kai Maugham samprotauja apie savo literatūrinius pasirinkimus, tai išsišaipo iš neaiškiai, nesuprantamai rašančių kūrėjų. Kai prisimenu, kad į kūrybingiausių knygų dvyliktuką įtrauktos Jakučiūno knygos “Lalagė” redaktorė sakė, kad nepajėgia suprasti jo sakinių, o į tai jis džiaugsmingai atsako, kad taip ir turi būti, tai truputį graudu darosi, kad tokie primityvai kaip Moemas, deja, negimė Lietuvos žemėje ir neparašė mums lengvai skaitomų tekstų mūsų gimtąja kalba.
Na taip, visi feminizmai ir kompanija yra kairuoliški nukrypimai. Bet prie progos prikišti mokslinį komunizmą tai netrukdo.
Aš esu kai ką išvertusi Dahlio ir nesuprantu, kaip jis ligi šiol niekam neužkliuvo, toks nepolitkorektiškas.
O ant stalo guli dvi knygos savo malonumui, oi, kada aš jas atversiu: iš muitininkų išlupta bengalo Samarešo Basu “The Hollow” (romanas apie “middle class and its unashamed pursuit of self-interest”) ir draugės iš Londono, kur ji buvo nulėkusi žiūrėti Leonardo da Vinci paveikslo “Christ as Salvator Mundi”, dovanų parvežta Williamo Dalrymple “The Last Mughal” apie paskutinį Mogolų dinastijos imperatorių ir poetą Bahadur Šah Zafarą II, po Sipajų sukilimo (ir jokie kalbainiai neprivers manęs jo vadinti Indų sukilimu) anglų įkalintą Birmoje. Eiles rašė tikrai puikias.
Buka sako:
O skaitote ką?
——————
Kol dar ne vėlu, galiu pasinaudot proga pasigirt. Jau dvi dienas skaitau- ar gal turėčiau sakyt, graužiu- labai prestižišką daiktą: Marcel Proust. W stronę Swanna.
Pasakiau skubu pasigirt, nes nežinia, ar ilgai tas mano prestižiškas skaitymas tęsis, kas nugalės: aš Prustą, ar Prustas mane. Jeigu nugalėsiu aš, tai 2012 man gali būt Prusto metai, graužimo ten juk sočiai, procesas bus lėtas.
Svaną skaičiau seniai seniai, prisimenu tik esmę, ir tai svarstau dabar: todėl, kad iš tikrųjų prisimenu, ar todėl, kad neseniai žiūrėjau Volkerio Schlöndorffo “Un amour de Swann” – žavingą ir didelio plastinio grožio, su mano mylimu Jeremy Ironsu, po Ferreri filmų pamėgta Ornella Muti ir Alainu Delonu, kuriam esu abejinga, bet kuriuo nesipiktinu, jei filmas geras. Aišku, iki Prousto filmui – kaip iki visatos pabaigos, bet vis tiek malonu žiūrėti. Už Jameso Ivory filmus ne prastesnis.
Ciklą sudarė „Svano pusėje“ (1913), „Žydinčiųjų mergaičių šešėlyje“ (1918), „Germantai“ (1920/1921), „Sodoma ir Gomora“ (1921/1923), „Kalinė“ (1923), „Pabėgėlė“ (1925) ir „Atrastas laikas“ (1927).
http://lt.wikipedia.org/wiki/Marcel_Proust
“…. šio ciklo vertimo pradžia buvo padaryta 1979 metais, kai leidykla „Vaga“ išleido pirmąjį jo tomą „Svano pusėje“ (vert. Aldona Merkytė), kurį palydėjo baigiamasis G. Baužytės-Čepinskienės straipsnis apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Vėliau estafetę perėmė leidykla „Alma litera“, kuri 1996 metais išleido ketvirtąjį ciklo tomą „Sodoma ir Gomora“ (vertė Galina Baužytė-Čepinskienė). 1997 m. pasirodė paskutinis ciklo tomas „Atrastas laikas“ (vert. G. Baužytė-Čepinskienė), o 1998 m. – penktasis ciklo tomas „Kalinė“ (vertė P. Bieliauskas). Įstrigus šio ciklo leidimui, leidyklai į pagalbą atskubėjo O. Milašiaus programa, remiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų kultūros centro, ir 2004 m. išėjo trečiasis ciklo tomas „Germantų pusė“ (vertė Birutė Gedgaudaitė), o 2005 m. antrasis ciklo tomas „Žydinčių merginų šešėlyje“ (vertė G. Baužytė-Čepinskienė) ir jau minėtas šeštasis ciklo tomas „Dingusi Albertina“. Beje, 2004 m. „Vaga“ išleido antrąjį pataisytą pirmojo ciklo tomo „Svano pusėje“ leidimą (vertė A. Merkytė), kurį irgi parėmė minėta O. Milašiaus knygų leidybos programa.”
http://www.llvs.lt/?recensions=239
—————————-
Kažkaip labai NE IŠ EILĖS jie vertė tą ciklą, sudėtinga susigaudyti.
Mėginu traukti ir dėliotis sąrašą lietuviškų vertimų:
1. Svano pusėje
2. Žydinčių merginų šešėlyje
3. Germantų pusė
4. Sodoma ir Gomora
5. Kalinė
6. Dingusi Albertina
7. Atrastas laikas.
- Jūs, pone kunigaikšti, galbūt nežinote, kad yra naujas žodis tam nusakyti,- tarė archyvaras, kuris buvo antirevizionistinių komitetų sekretorius. – Sakoma “mentalitetas”. Tai reiškia tiksliai tą patį, tačiau bent jau niekas nežino, kas norima tuo pasakyti. Tai naujovių naujovė, kaip sakoma, “paskutinis mados žodis”.
/—-/
- O! Mentalitetas, užsirašysiu šį žodį ir vartosiu,- tarė kunigaikštis. (Tai nebuvo pasakyta perkeltine prasme, kunigaikštis turėjo mažą užrašų knygutę, pilną “citatų”, kurias iš naujo perskaitydavo prieš kviestinius pietus.) – Mentalitetas man patinka. Yra naujų žodžių kaip šis, įvedamų į kalbą, bet jie neprigyja. Neseniai skaičiau, kad vienas rašytojas “talentingas”. Suprask, jei gali. Paskui niekada to posakio nebeužtikau. /…/