… o Užkalnio 5 ištremtas į prastesnį laiką. Dabar bus pirmadieniais, 19:00 -20:00.
2012.01.08 Sekmadienis
TV6, 19:20 -22:00
Prarastasis / Cast Away (2000)
Režisierius: Robert Zemeckis
Vaidina: Tom Hanks, Paul Sanchez, Lari White, Leonid Citer
Tarptautinių pervežimų agentūros Federal Express inspektoriaus Čako Nolando gyvenimas priklauso nuo laiko. Jam svarbiausia, kad siuntinys kuo greičiau pasiektų adresatą, bet kuriame pasaulio krašte. Maskva, Londonas, Helsinkis, Niujorkas, Memfis, Pekinas… Vos grįžęs iš vieno miesto, Čakas Nolandas skuba į kitą. Kaip ir tą lemtingąjį vakarą: jis sėda į lėktuvą, kuris kitą rytą jau turėtų būti Malaizijos oro uoste. Turėtų…Kelionės metu prasideda didžiulė audra, lėktuvas patiria siaubingą katastrofą ir prasmenga vandenyno bangose… Ryte Čakas Nolandas vis dėlto išlipa ant kranto. Pradžioje jis dar galvojo, kad čia, kaip ir visur, gyvena žmonės. Tačiau užlipęs ant aukštesnės kalvelės, šiuolaikinis civilizacijos ir prabangaus gyvenimo žmogus pastebi, kad aplinkui tik palmės, smėlis ir vanduo. Vanduo dešinėje, vanduo kairėje, vanduo iki pat horizonto. Jis visiškai vienas atsiduria negyvenamoje saloje, kurioje niekas nepadarys skanaus maisto, niekas neišskalbs purvinų drabužių, niekas nenupirks bilieto į sporto varžybas. Čakas Nolandas dar kartą mokosi gyventi ir išgyventi: kaip sukurti laužą, kaip susirasti maisto, kaip pasistatyti pastogę. Vienintelis dalykas, kuris primena apie jo mylimąją draugę Keli – mažas pakabukas su jos nuotrauka. Ir viskas.Taip praeis net ketveri metai, kol sulieknėjęs, skaudančiais sugedusiais dantimis, apaugęs plaukais ir didžiule barzda, Čakas Nolandas supras, kad niekas jo neišgelbės. Na nebent jis pats…Ar pavyks Čakui išsigelbėti? Galų gale ir ką gi jis rastų po tiek metų? Akmeninį antkapį, jau ištekėjusią ir auginančią dukrytę mylimąją Keli. Ar tikrai jis taps laimingesnis vėl patekęs į šiuolaikinę civilizaciją?
2012.01.09 Pirmadienis
TVXXI, 10:40 -12:35
Tai bent sekmadienis / Vivement dimanche! (1983)
Režisavo: François Truffaut
Vaidina: Fanny Ardant, Jean-Louis Trintignant, Jean-Pierre Kalfon, Philippe Laudenbach, Philippe Morier-Genoud
Barbara dirba sekretore nekilnojamojo turto agentūroje ir slapta myli savo viršininką Žiuljeną Vensalį, nors jo elgesys su pavaldine nėra geras.
Tačiau kartą Vensalį ištinka bėda – jis įtariamas žmonos ir jos meilužio žmogžudyste. Įkalčiai tokie svarūs, kad net Barbara abejoja jo nekaltumu. Įvykus trečiajai žmogžudystei, Žiuljenas turi slėptis. Jauna ir energinga moteris pati pradeda tyrimą.
2012.01.13 Penktadienis
TV1, 22:50 -00:40
Staiga, praėjusią vasarą / Suddenly, Last Summer (1959)
Režisierius: Joseph L. Mankiewicz
Vaidina: Elizabeth Taylor, Katharine Hepburn, Montgomery Clift, Albert Dekker, Mercedes McCambridge, Gary Raymond, Mavis Villiers, Patricia Marmont, Joan Young, Maria Britneva, Sheila Robbins, David Cameron
(pagal Tennessee Williams pjesę)
1937 год. Доктор-нейрохирург Кукровиц делает передовые операции на мозге — лоботомию. Его клиника очень нуждается в деньгах. Неожиданное предложение богатой вдовы миссис Вайолет Винэбл спонсировать строительство больницы взамен на согласие доктора сделать операцию лоботомии её душевнобольной племяннице Кэтрин Холли оказывается как нельзя кстати.
Мучительные сомнения начинают одолевать доктора после знакомства с Кэтрин. Девушка испытала психическое потрясение прошлым летом: она стала свидетельницей смерти сына миссис Вэнебл Себастьяна в мексиканской деревушке, куда они вдвоём ездили отдыхать. И, как выясняется, за этой смертью кроется страшная семейная тайна…
«TENNESSEE WILLIAMS shocks you again as he transports you to a STRANGE, NEW BOLD WORLD!»
http://www.kinopoisk.ru/level/1/film/15577/
2012.01.13 Penktadienis
TVP Polonia, 23:45 -01:45 (kart. 01.14, 05:25 -07:05)
Aš esu / Jestem (2005)
Reżyseria: Dorota Kędzierzawska
Obsada: Piotr Jagielski, Agnieszka Nagorzycka, Edyta Jungowska, Barbara Szkałuba, Paweł Wilczak, Agnieszka Podsiadlik, Marcin Sztabiński
Scenariusz: Dorota Kędzierzawska, Dorota Kędzierzawska
Zdjęcia: Artur Reinhart
Muzyka: Michael Nyman
Apie ką. Pabėgęs iš vaikų namų vienuolikmetis berniukas, pravarde Mišrūnas, apsigyvena apleistame laive. Jis protingas, jautrus ir nori tapti poetu, nors nelabai žino, ką tas žodis reiškia. Vietiniai gyventojai abejingi berniuko likimui. Jis tai supranta, bet tiki geresniu pasauliu ir žmonėmis. Tas tikėjimas jį ir apsaugo. Mišrūnas susidraugauja su tokia pat liūdna septynerių metų mergaite: ji turi viską, bet nėra laiminga. Jų susitikimas tai ne tik pirmasis susižavėjimas, bet ir nuostabus atradimas, kad pasaulyje nebūtinai reikia būti beviltiškai vienišam.
Kodėl. Dorota Kędzierzawska viena iš nedaugelio šių dienų režisierių, sugebančių kurti jaudinančius, net niūrius filmus apie vaikus, ji niekad nenuslysta į pigų sentimentalumą. Akylesni žiūrovai prisimena jos filmus “Varnos” ir “Niekas”. Režisierė dedikavo filmą savo ankstesnės juostos “Kiaušiniai” (1982) herojui Arekui Prylukinui berniukui, kuris taip pat norėjo tapti poetu, bet netapo, nes nusižudė.
Filmo rodymo teises iškart įsigijo amerikiečiai, jie net rengiasi kurti perdirbinį.
Kam. Nesigėdijantiems kino salėje išlietų ašarų. Vertinantiems operatoriaus meistriškumą Arthuras Reinhartas yra vienas geriausių. Michaelo Nymano muzikos gerbėjams.
—————————–
Mano pastaba: straipsnelyje panaudotas žodis “mišrūnas” skamba keistokai. Filme tas vaikas vadinamas “Kundel”. Taip vadinami beveisliai nususę šuniūkščiai. Lietuvių kalboj nėra tinkamo žodžio. Rusai sako “dvorniažka, arba dvorterjer.
—————————–
„Aš neturiu vardo. Aš tiesiog esu“, – prasitaria iš vaikų namų pasprukęs berniukas policininkui. Pagrindiniam herojui svarbiausia surasti jį palikusią mamą, kuriai dabar terūpi vakarėliai. 11-metis berniukas pratinasi prie naujo gyvenimo būdo ir įsikuria surūdijusioje baržoje.
Tai – tikrais įvykiais paremta istorija apie berniuką, kuris 2002-aisiais pabėgo iš vaikų namų, apsigyveno apleistoje troboje, Lodzėje, ir praleido ten 6 mėnesius. Šalia gyvenantys žmonės puikiai žinojo apie nepažįstamąjį, bet visiškai nesidomėjo ir nekreipė į jį dėmesio. Kai vaiką aptiko Lodzės policija, jo likimu susidomėjo Dorota Kedzierzawska. Režisierė išsiaiškino, kad berniukas niekuomet neturėjo namų, nė karto nebuvo kine ar teatre, bet visą laiką svajojo kada nors tapti poetu.
Naujosios kartos lenkų režisierė Dorota Kedzierzawska sukuria jausmingą pasaulį, svarbiausius vaidmenis patikėdama talentingiems vaikams. Stilingas operatoriaus Arthuro Reinharto darbas, o ypatingą nuotaiką sukuria garsiojo Michaelo Nymano muzika. Toronto kino festivalyje debiutavęs filmas jau apkeliavo daugelį svarbių kino forumų už Atlanto (Niujorkas, Čikaga, Los Andželas), o šiuo metu sėkmingai tęsia savo kelionę per Europos ir Azijos festivalius.
——————————
Mano pastaba: aš tą filmą turiu senokai, bet žiūrėjau tik pradžią, visą pažiūrėti iki šiol tingiu. Labai gražus, bet man per lyriškas, nuobodokas.
http://filmpolski.pl/fp/index.php/1214501
2012.01.14 Šeštadienis
TVP Polonia, 23:25 -01:15 (kart. 01.15, 05:10 -..)
Antstolis / Komornik (2005)
Reżyseria: Feliks Falk
Obsada: Andrzej Chyra, Małgorzata Kożuchowska, Jan Frycz, Kinga Preis, Grzegorz Wojdon, Sławomir Orzechowski, Marian Dziędziel
Scenariusz: Grzegorz Łoszewski
Zdjęcia: Bartosz Prokopowicz
Muzyka: Bartłomiej Gliniak
Komornik z Wałbrzycha, Lucjan Bohme, bezwzględnie egzekwuje długi. Jest niewzruszony, arogancki wobec ofiar, pewny siebie i nonszalancki. Nie zdaje sobie jednak sprawy, że w pewnym momencie staje się elementem czyjejś gry, której częścią jest romans z zamężną Anną. Pod wpływem dramatycznych zdarzeń Lucjan próbuje naprawić wyrządzone krzywdy. Niestety, jego nieostrożne posunięcie zostaje wykorzystane przez przeciwników. Ci, którym próbował zadośćuczynić za wyrządzone szkody, nie staną w jego obronie.
48 valandos iš skolų išieškotojo gyvenimo. Jis – jaunas, ambicingas, negailestingas ir gudrus. Įvykiams pakrypus dramatiška linkme, antstolis bando atlyginti kadaise savo aukoms padarytas skriaudas. Tačiau nuskriaustieji ginti buvusio skriaudiko neskuba.
Filmas pelnė Gdynės kino festivalio pagrindinį prizą – „Auksinius liūtus“, taip pat apdovanojimą scenarijaus autoriui, operatoriui, pagrindinio vyro vaidmens (Andrzej Chyra) ir antrojo plano moters vaidmens (Kinga Preis) atlikėjams. Lenkų kino akademijos pripažintas geriausiu 2005 m. filmu ir apdovanotas „Ereliais“ už režisieriaus darbą, scenarijų, scenografiją bei aktorių vaidybą.
Feliks Falk (1941) – filmų „Pokylio tvarkytojas“ (1977), „Buvo džiazas“ (1988), „Samovolka“ (1993) autorius.
http://filmpolski.pl/fp/index.php/1214797
Užkalnį pakeitė geru serialu Prime Suspect, tik gaila, kad aš jį jau žiūrėjau.
Zemkauskas grįžta su pasivaikščiojimu,
01.14 15:30 Pasivaikščiojimai su filosofu Kristupu Saboliumi
Ir aplamai gerai, kad išsiaiškinau, jog matau TV1, tą snobišką naktinį senovišką Mankevičiaus filmą pažiūrėsiu su malonumu, nemačiau jo anksčiau.
“Antstolį” mačiau, o Jestem, taip išsamiai aprašytą ir dar Tavo pakomentuotą, reikia trauktis iš diskelio
Aha, o TV5 Monde man duos meksikietišką Bunuelį, galėsiu vytis Buką:
La fièvre monte à El Pao sekmadienį, sausio 8 d., 22.01-23.37 val.
Ir dar 01.09 d. 00.57-02.39 val. Etienne Chatiliez filmas, kurį rusai verčia kaip “Meilė pievose”, mums LTV rodė jo “Gyvenimas – tai ilga rami upė”
Kas žinote, “Snobo nakties” filmai dubliuoti ar subtitruoti? Seniai turiu tą “Staiga, praėjusią vasarą”, bet kartais dubliažas būna negirdimas, nes dubliuotojai nesusipranta pritildyti originalaus takelio.
Įtariu, kad “Snobo nakties” filmai yra įgarsinti Zemkausko balsu
Zemkausko balsas man tinka.
O Woody Alleno “Kasandros prakeiksmas”? Labai myliu Woody, bet parašyta “trileris”? Žinoma, matėt, ar verta žiūrėti? Juolab, kad Godardo “Panieka” laukia…
Kažkodėl visi niekingai tyli. O aš pažiūrėjau “Panieką”, kuri ne tokia šalta kaip paprastai Godardo ir be nelyrinių nukrypimų, tiesiog geras psichologinis filmas su Bardot, ir, kadangi tinklaraštis vadinasi “ant sofutės prieš televizorių”, “Purvinus šokius” per TV. Panelės Katz, tfu, Grey, nosis pernelyg žydiška, Patrickas Swayze’as labai nesimpatiškas, matyt, taip turi atrodyti tikras vyras, siužetas idiotiškas, šokiai… šokiai techniški, bet man mieliau kankanas.
Tai žiūrėti “Cassandra’s Dream” ar ne? Vilnis su Fanta tikrai pamatė laiku, o aš negaliu apsispręsti.
Aš susirgau kažkuo, gal sloga, tai netūnau prie kompiuterio net kai turiu laiko. Tokioje būsenoje labai norisi detektyvo, tai pasižiūrėjau, kad galėsiu šiandien dieną matyti Frostą.
To Alleno filmo nieko neprisimenu. T.y., tai, ką atpasakojo Ūbienė, kažką prisimenu, bet paties filmo – ne. Tiesa, man taip dažnai būna su Alleno filmais, bet iš jų bent išlieka nuotaika, o šitas man buvo per šaltas. Atsimenu, kad po filmo pasistebėjau sau, jog nežinau, net ką galvoti. Gal pagal stilių panašus į Match Point, t.y. vėl amerikono perskaitytas Dostojevskis, bet Match Point man patiko, gal labiausiai dėl Scarletės, jis buvo įspūdingas vaizdais ir santykiais, o šitą filmą gal žiūrėjau ne tuo momentu, gal nepagavau…
Man “Cassandra’s Dream“ pasirodė visai neprastas, finalas netikėtas, nors labiau mėgstu Alleno komedijas. Vargu ar čia trileris, veikiau kriminalinė drama. Siužetų tai aš ir jo komedijų neprisimenu, juk visose paprastai koks nors neurotiškas žydas intelektualas pliurpia apie savo seksualines problemas, kokiomis aplinkybėmis – išgaruoja, užtat po kelerių metų galima žiūrėti vėl kaip nematytą. Tą mudu su girnapusium kartais ir darom.
Elizabeth Taylor in ‘Suddenly, Last Summer’, 1959.
Žiūrėsime Lizę, tokioje aplinkoje – būtinai. Lobotomija – radikalus “gydymo” būdas. Visai netyčia porą kartų neseniai kine su juom susidūriau (“Опиум: дневник сумасшедшей”/ Opium: Egy elmebeteg no naploja (2007), Fanta, kadaise apie šį filmą parašęs, sugundė, ir paskui Stellingo “Иллюзионист / De Illusionist (1983)”, kurį griežtai prisakau pažiūrėti, jei dar nematėte, nes totaliai trenktas, bet ne neliūdnas, tiksliau, tragikomiškas, bo galop visi lobotomizuojami, turbūt tai kokia nors didelė potekstė…).
Alzheimeris. Kelis kartus perskaičiau, ir vis tiek “ne neliūdnas”. Vakar žiūrėjom Pyrjevo “Baltąsias naktis”, po indų filmo užsigeidžiau rusų traktuotės, bo ką iš Dostojevskio padarė Visconti, jau buvau mačius anksčiau (Visconti pats geriausias). Taigi labiausiai mane sudomino nematyta pupytė, vaidinusi Nastenką, dėl kurios, pasirodo, pametė galvą Pyrjevas, o ji pametė galvą dėl Striženovo ir Pyrjevą atstūmė. Striženovas buvo vedęs ir pametė tą Liudmilą Marčenko, kai ji pastojo, Pyrjevas savo ruožtu pametė Ladyniną, Marčenko tikėjosi puikios karjeros ir pasidarė abortą, liko nevaisinga, o karjerą nutraukė visagalis Pyrjevas, uždraudęs režisieriams užsipyrėlę filmuoti. Ji susidėjo su kažkokiu geologu, ir tas vieną kartą, grįžęs iš ekspedicijos, nebeapsikentė paskalų (visiškai nepagrįstų, nes Pyrjevo Marčenko taip ir neprisileido) ir sudaužė veidą taip, kad lūpų gabalai ant grindų voliojosi. Pyrjevas vedė Skirdą ir po trijų mėnesių mirė, turtinga našlė Pyrjeva ištekėjo už Striženovo, 26 metų pabaisos Marčenko (SSRS tuomet niekas nedarė plastinių operacijų) karjera žlugo… numirė prasigėrusi. Neesmines smulkmenas praleidau, jei kas, smulkiau galit pasiskaityti patys.
Aš tokių baisybių apie prasigėrusias, nužudžiusias ar nužudytas rusų kino aktores neskaitau. Man labiau patinka holivudinis žvaigždžių pateikimas.
O ką susirado Ladynina, kai ją Pyrjevas metė?
Pyrjevas ne tik metė Ladyniną, bet ir uždraudė ją filmuoti. Ji negalėjo rasti darbo teatre, nes po visų tų Pyrjevo komedijų buvo per daug garsi. Ir jau, deja, nebe jauna, per penkiasdešimt.
Taigi Ladynina nesusirado nieko. Bet man keisčiausia šioje istorijoje Marčenko: gydytojai jai vargais negalais gyvybę išgelbėjo po tokio sumušimo, o ji ne tik pareiškė tardytojui patekusi į avariją (nors visi iš žaizdų suprato, kad meluoja), bet dar dvejus metus gyveno su tuo geologu, kol sužinojo, kad jis turi kitą moterį ir vaiką.
O apie Pyrjevą smagiai parašė velionis Stepokas, šaipydamasis iš amplua “režisieriaus žmona”: “Bet dar tragikomiškesnis atvejis įvyko vėlgi sovietinėje Rusijoje. Kol plačios širdies režisierius Ivanas Pyrjevas dirbo su antrąja žmona Marina Ladynina (pirmoji – Ada Voicik – irgi buvo aktorė, gana greitai pradėjusi nebeatitikti maestro polėkių) ir kūrė muzikines komedijas, viskas buvo natūralu. Bet kai susenęs jis ėmėsi ne bet ko, o paties Dostojevskio (neblogas šuoliukas!), aktorių jis kaip visada ieškojo operetėje, ir vienos tokios trupės primadona Lionela Skirda, akies mirksniu tapusi Pyrjeva, filme “Broliai Karamazovai” (1968) suvaidino visų pasaulio garsenybių išsvajotą Grušenkos vaidmenį ir iš esmės sugriovė ne tik galiausiai susiformavusį neblogą ansamblį, bet sugadino ir visą filmą.” Dabar reikės žiūrėti “Karamazovus”, jau pasidėjau.
Grušenkos neatsimenu, bet Lavrovo, Uljanovo ir Miagkovo brolius Karamazovus labai gerai įsidėmėjau, netgi manau, kad tai labai gerai parinkti atlikėjai. Beje, kaip ir Pyrjevo “Idiote” Julijos Borisovos man atrodė ideali Nastasja Filipovna. Ir dėl Jakovlevo: nors dabartiniame Bortko seriale Jevgenijus Mironovas neabejotinai yra geriausias, koks galėjo būti Myškinas, tačiau Pyrjevo filme Jakovlevas kažkaip derėjo, neatrodė kvailelis, o atrodė nepritapėlis, kaip ir turėtų būti pagal kontekstą, į visokias psichines ligas ir epilepsijas nesigilinant.
Man Pyrjevo “Idiotas” irgi patiko, naująjį turiu seniai, bet dar neprisiruošiau. Tikrai pažiūrėsiu. Apie Grušenką parašysiu gal rytoj, bo šįvakar žiūrėjom Krzysztofo Kieślowskio “Amator” (gėda prisipažinti, kad tik dabar eilė atėjo). Didysis kinas, ypač finalas, kai herojus filmuoja save ir kalba kamerai tuščiame bute. Tiesiog neturiu ko pasakyti, toks įspūdis.
Broliai visi buvo puikūs. Na, apie neblogą ansamblį juk ir Stepokas rašė. Apie vaidybą ne kartą sakiau nieko nenutuokianti, bet šalia Katios Grušenka atrodė, kaip čia pasakius… ne iš tos operos. Jauki pupytė, o ne dostojevskiškų aistrų draskoma moteris. Tiesiog netinkamai parinktas tipažas, ir tiek. Štai Julija Borisova “Idiote” buvo pati ta, o Lionelai Pyrjevai pritrūko kruopelės beprotybės.